Paukščių gausa

Apie paukščių stebėseną

 Sausumos įprastų paukščių vietinių populiacijų gausos dinamikos nustatymui Lietuvoje atliekama speciali stebėsena. Naudojama taškinių apskaitų metodika. Įprastų paukščių stebėsenos aktualumas ES šalyse labai padidėjo po to kai jos duomenis pradėta praktiškai naudoti biologinei indikacijai. Lietuvoje įprastų perinčių paukščių populiacijų gausos stebėsena vykdoma nuo 1985 m. Nuo 2011 m. šio svarbaus projekto veiklų apimtys labai išsiplėtė. Į projekto veiklą gali įsijungti kiekvienas, kas pažįsta daugumą įprastų paukščių rūšių.
Paukščių stebėsenos duomenys rodo, kad plačiai specializuotų paukščių rūšių populiacijų gausa pastaraisiais dešimtmečiais ženkliai nepakito. Tuo tarpu vidutiniškai ir siaurai specializuotos rūšys Europoje nyksta. Labiausiai nyksta agrarinio kraštovaizdžio  ir miško paukščiai. Bendras dėsningumas, kad agrarinio kraštovaizdžio paukščiai labiau nyksta vakarinėse kontinento valstybėse ir mažiau – Rytų Europoje.

Paukščių stebėsena – kas tai?

Paukščių stebėsena arba monitoringas – vieninga duomenų apie paukščius rinkimo sistema, tikslu ilgą laiką stebėti, tirti analizuoti bei prognozuoti tam tikrus paukščių (dažniausiai jų populiacijų bei bendrijų) pokyčius. Kalbininkai rekomenduoja vartoti terminą “stebėsena”, tačiau šalies teisiniuose aktuose ir su jų taikymu praktikoje susijusiuose leidiniuose (tame tarpe metodiniuose) dažnai vartojamas terminas “monitoringas”. Mes šioje svetainėje vartojame stebėsenos sąvoką.

Apie paukščių stebėsenos aktualumą

Įprastų paukščių stebėsenos (monitoringo) aktualumas pasaulyje (ypač ES šalyse) labai padidėjo po to kai jos duomenis pradėta praktiškai naudoti biologinės indikacijos (bioindikacijos) reikmėms. Dėl to pastaraisiais metais labai išaugo ir tokių duomenų tarptautinė svarba, nes jų pagrindu paskaičiuoti rodikliai (indikatoriai) jau naudojami biologinės įvairovės pokyčiams, ūkininkavimo poveikiui aplinkai bei įvairių ūkinių veiklų ekologiškumui vertinti (pvz., Europos Sąjunga vienu iš struktūrinių rodiklių patvirtino vadinamąjį Kaimo paukščių populiacijų indikatorių (KPPI; angliškai Farmland Bird Indicator, index).
Todėl įprastų paukščių stebėsena (monitoringas) Lietuvos ornitologų draugijos narių tarpe turi artimiausiu metu tapti viena iš svarbiausių dalinai visuomeniniais pagrindais vykdomų veiklų, ir jai turi būti skiriamas didesnis, nei iki šiol, dėmesys. Bendras dėsningumas, kad biologinei indikacijai reikia daug gamtoje surenkamų originalių duomenų. Pagal išsivysčiusių šalių praktiką, tokiam biologinei indikacijai svarbių duomenų rinkimui stengiamasi panaudoti kuo daugiau atitinkamą kvalifikaciją turinčių savanorių tyrėjų. Todėl Lietuvos ornitologų draugija siekia, kad kuo daugiau jos narių ir apskritai šalies piliečių pažintų paukščius, mokėtų vykdyti jų gausos tyrimus bei praktiškai juose dalyvautų.

Trumpa paukščių populiacijų gausos stebėsenos Lietuvoje istorija

Perinčių sausumos paukščių populiacijų apskaitos taškinių apskaitų metodu, kurių metu surinkti duomenys pradėti naudoti biologinei indikacijai, Lietuvoje grupelės entuziastų iniciatyva atliekamos nuo 1985 m. Nuo 1995 m. stebimų rūšių skaičius gerokai padidėjo. Įprastų paukščių stebėseną vykdo daugiausiai LOD nariai. 2011 m šio svarbaus projekto veiklų apimtys labai išsiplėtė. Į projekto veiklą gali įsijungti kiekvienas, kas pažįsta daugumą įprastų paukščių rūšių. Apie 30 m. praktinė Lietuvos ornitologų draugijos ekspertų ir daugelio savanorių tyrėjų patirtis sausumos paukščių (ypač perinčių miškuose ir agrariniame kraštovaizdyje) populiacijų gausos dinamikos ir biologinės indikacijos tyrimų srityse leidžia teigti, kad LOD yra pakankamai išvysčiusi šių sričių gebėjimus. Vienas iš Draugijos ekspertų (P. Kurlavičius) jau daugiau kaip 15 m. yra tarptautinės organizacijos Europos paukščių apskaitų tarybos Lietuvos atstovas, dalyvaujantis jos veikloje. Ši taryba rūpinasi paukščių gausos vertinimu, rengia mokslines biologinės indikacijos metodikas, organizuoja tarptautinius mokslinius seminarus ir konferencijas. Ši institucija, kartu su kai kuriomis paukščių apsaugos organizacijomis parengė kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus nustatymo metodiką.

Įprastų paukščių vietinių populiacijų gausos stebėsena Europoje

Europoje prieš keletą dešimtmečių pradėtos įprastų rūšių (visų, išskyrus retų arba pakankamai dažnų, nelabai retų) besiveisiančių paukščių apskaitos. Kai kuriose valstybėse jos atliekamos jau daugiau nei trisdešimt metų, o metinės tyrimų apimtys tikrai yra įspūdingos. Pvz., Didžiojoje Britanijoje 2006 m. įprastų perinčių paukščių apskaitos buvo vykdomos daugiau nei 3000 skirtingų vietovių.
Įvairius ilgalaikius paukščių (besiveisiančių, žiemojančių, migruojančių ir kt.) gausos dinamikos tyrimus daugumoje valstybių apjungia vadinama Įprastų paukščių vietinių populiacijų gausos stebėsenos (foninės paukščių gausos stebėsenos arba monitoringo) programa.
Pagal šią programą į organizuojamus stebėjimus siekiama įtraukti daug tyrėjų ir apimti didelį plotą. Renkami duomenys vis plačiau panaudojami biologinei indikacijai.
Šiuo metu kasmetinės besiveisiančių (perinčių) paukščių apskaitos vykdomos visose ES narėse ir daugumoje Europos valstybių.

Ką gali rodyti ir ką rodo įprastų paukščių vietinių populiacijų gausos stebėsenos rezultatai?

Jau senokai nustatyta, kad įvairių rūšių paukščių populiacijų gausa kinta nevienodai. Ypač skiriasi paukščių populiacijų gausos pokyčių pobūdis, priklausomai nuo rūšių ekologinės specializacijos. Pvz., Didžiojoje Britanijoje išaiškintas daugiau kaip 160 rūšių populiacijų gausos svyravimų pastaraisiais dešimtmečiais pobūdis. Gausos stebėsenos programą vykdo Karališkoji paukščių apsaugos draugija (RSPB) šalies Vyriausybės užsakymu. Šioje šalyje įprastų plačiausiai specializuotų rūšių paukščių populiacijų gausa tyrimų laikotarpiu kito nežymiai. Faktiškai šios grupės paukščių populiacijos išliko beveik stabilios. Tuo tarpu įprastų vidutiniškai specializuotų rūšių gausa mažėjo. Pvz., miško paukščių bendra populiacijų gausa sumažėjo apie 15%, o įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių – net daugiau nei 40%. Nustatyta, kad ypač staigus agrarinio kraštovaizdžio paukščių gausos mažėjimas vyko 1977-1993 metais. Tačiau per pastaruosius keliolika tyrimų metų šių paukščių populiacijų gausa buvo daugmaž stabili.
Labai panašūs procesai išaiškinti ir kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse, kur, kaip žinia, vykdoma ta pati bendroji žemės ūkio politika. Pvz., Švedijoje, labai panašiai kaip ir Didžiojoje Britanijoje, plačiai specializuotų paukščių rūšių populiacijų gausa nors ir svyruoja, tačiau per 30 tyrimo metų nepakito. Tuo tarpu įprastų miško paukščių besiveisiančių populiacijų gausa sumažėjo apytikriai 25, o agrarinio kraštovaizdžio – net 40%.
Bendras dėsningumas, kad agrarinio kraštovaizdžio paukščiai labiau nyksta vakarinėse kontinento valstybėse ir mažiau – Rytų Europoje. Taigi, pastaraisiais dešimtmečiais jau ne tik retų, bet ir įprastų paukščių (taip pat ir kitų laukinių gyvūnų) populiacijų mažėjimas tampa rimta gamtosaugos problema Europos lygumų žemės ūkio regionuose. Neabejojama, jog šį procesą iššaukė pastarųjų dešimtmečių žymus nepalankus biologinei įvairovei žemės ūkio ekologiškumo sumažėjimas (Gregory et al., 2005).
Ypač nuo žemės ūkio nukenčia tos rūšys, kurios suka lizdus laukuose ant žemės. Mat prie dabartinio ūkininkavimo tokiems paukščiams vis sunkiau pavyksta sėkmingai veistis. Labiausiai ant žemės lizdus sukantys paukščiai nukenčia nuo agrotechninių priemonių. Be to, dėl žemių nusausinimo labai sumažėjo paukščiams prieinamo maisto. Laukų sausinimo įrengimai (ypač atviri sausinimo grioviai) labai palankiai veikia plėšrius žinduolius, kurių laukuose pagausėja. Dėl to nukenčia paukščiai, nes jų lizdai ant žemės yra nuo plėšrūnų menkai apsaugoti. Pavyzdžiui, Vokietijoje surinkta daug duomenų, naujai patvirtinančių, kad pastaraisiais dešimtmečiais mažėja dažniausių ant žemės perinčių paukščių – dirvinio vieversio, pievinio kalviuko ir pempės gausa (Flade et al., 2008).


Kai kurių agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos stebėsenos rezultatai Vokietijoje. (1990 m. rezultatas prilygintas 100%). Pagal: Flade et al., 2008.

Vokietijos pavyzdį mes parinkome neatsitiktinai. Mat šioje šalyje surinkti detalūs duomenys leidžia daryti papildomas išvadas ir apie žemės ūkio intensyvumo įtaką kai kurių paukščių populiacijoms. Pasirodo, kad buvusiose Vakarų ir Rytų Vokietijos žemėse dirvinio vieversio populiacijų gausa kinta nevienodai. Buvusioje Vakarų Vokietijoje šio paukščio populiacija mažėja sparčiai. Nuo 1991 iki 2006 m. ji sumažėjo apie 40%. Tuo tarpu buvusioje Rytų Vokietijoje po abiejų Vokietijų susijungimo stebėtas net šių paukščių pagausėjimas. Nors vėliau ir Rytų Vokietijoje vieversių nykimas suintensyvėjo, tačiau per tyrimų laikotarpį populiacijos vietinė gausa nesumažėjo.


Dirvinio vieversio gausos stebėsenos rezultatai buvusiose Vakarų ir Rytų Vokietijos žemėse. (1991 m. rezultatas prilygintas 100%). Pagal: Flade et al., 2008.

Šie faktai eilinį kartą akivaizdžiai iliustruoja teiginius, kad agrarinio kraštovaizdžio įprasti paukščiai yra geri aplinkos kokybės indikatoriai, ir jų gausos pokyčiai integruotai atspindi žemės ūkio intensyvumą. Vokietijos atveju neabejotinai žemės ūkis yra intensyvesnis susijungusios šalies vakarinėje dalyje (buvusioje Vakarų Vokietijoje). Tuo tarpu jis buvo gerokai ekstensyvesnis buvusioje Rytų Vokietijoje. Kaip žinia, abiems Vokietijoms susijungus, buvusios Rytų Vokietijos žemės ūkiui buvo skirtos didelės papildomos investicijos. Jos buvo panaudotos visur – technikai, trąšoms, pesticidams, infrastruktūrai. Kartu intensyvesniam technikos panaudojimui buvo pritaikomas ir kraštovaizdis. Labiausiai dėl žemės konsolidacijos padidėjo laukų plotas, sumažėjo pusiau natūralių kraštovaizdžio elementų. Daroma išvada, kad tai ir yra svarbiausia priežastis, dėl ko vieversių pradėjo sparčiai mažėti po šalių susijungimo praėjus maždaug dešimtmečiui (Flade et al., 2008).
Panašus dėsningumas Vokietijoje nustatytas taip pat analizuojant geltonosios startos regioninių populiacijų gausos pokyčius.


Geltonosios startos gausos stebėsenos rezultatai buvusiose Vakarų ir Rytų Vokietijos žemėse. (1991 m. rezultatas prilygintas 100%). Pagal: Flade et al., 2008.

Analizės rezultatai rodo, kad buvusioje Vakarų Vokietijos teritorijoje geltonųjų startų gausa buvo stabili iki 1996 metų, bet vėliau pastoviai mažėja. Tuo tarpu buvusioje Rytų Vokietijoje iki 1999 m. šių paukščių gausa sensacingai didėjo (vietos regioninė populiacija padvigubėjo). Tik vėliau nuo 2000 m., nedirbamų žemių labai sumažėjus (jų liko tik apie 10%), geltonųjų startų gausa daugiau ar mažiau stabilizavosi.